Partneriai ir rėmėjai:
  • http://www.kika.lt
  • http://www.manofm.lt
  • http://www.hotfm.lt
  • http://www.animal.lt
  • http://www.k-9.lt
  • http://www.champ-europe.com
  • http://www.rolandaszeimys.lt
  • http://www.stovyklos.net
  • http://www.kedainiugrudai.lt
  • http://www.kobushi.lt
Paremkite beglobius gyvūnus:


Šunų dresavimo mokyklos "Nuaras" naujokų krikštynos 2012

Daugelis mokymo įstaigų neapsieina be naujų žmonių, atėjusių mokytis į tą įstaigą, krikštynų. Kiekvieną rudenį galime pamatyti universitetų bei kolegijų pirmakursių krikštynas, daugelyje vidurinių mokyklų yra krikštijami penktokai. Šunų dresūros mokykla „Nuaras“ šiais metais pratęsė savo tradiciją, kuri keletą metų buvo užmiršta, ir birželio 16 dieną įvykdė savo naujų narių krikštynas

.

                     Diena pasitaikė labai graži. Švietė saulė, buvo šilta – ideali diena krikštynoms. Visus narius atvykusius į aikštelę pasitiko muzika, sklindanti iš jos, ir plakatas informuojantis apie būsimas krikštynas. Kai visi jau buvo susirinkę, vyriausias treneris liepė atsistoti nariams į rikiuotę, kurioje jau gulėjo dėžės su įvairias vardais ir „pavadėliais“. Šios dėžės pakeitė visų žmonių keturkojus draugus, kurie liko namie ilsėtis. Kiekvienas žmogus buvo aprūpintas sauskelnėmis, ant kurių buvo užrašytas jo ir augintinio (šuns, o ne dėžės) vardai. Tokiu būdu žmonės atsidūrė šuns kailyje, kadangi norėdami susipažinti, turėjo „apsiuostyti“.

 

                      Kai jau visi buvo aprūpinti naujaisiais „augintiniais“ ir sauskelnėmis, prasidėjo treniruotė, kuri nesiskyrė niekuo, išskyrus tai, kad nebuvo šunų. Visa kita vyko, kaip paprastos treniruotės pirmosios dalies metu. Visi turėjo bėgti vienas paskui kitą su „augintiniais“ ratu,  atlikti sukinius per kairį ir dešinį pečius, pristatyti koją. Tačiau vėliau prasidėjo linksmybės. Dėžės buvo padėtos į šalį ir treniruotė prasidėjo žmonėms. Nuo tos akimirkos, kai dėžės buvo padėtos į šalį, visi dar labiau „įlindo į šuns kailį“, kadangi žmonės atlikinėjo įvairias komadas – „stovėt“, „sėdėt“, „gulėt“, „šliaužt“, o vėliau jiem buvo uždėti antkakliai ir krikštytojai (mokyklos senbūviai) vedėsi juos liepdami įveikti kai kurias kliūtis.

 

                      Po kliūčių ruožo, nariams buvo liepta išsiskaičiuoti „pirmais – antrais“. Šiuo principu buvo sudarytos 2 komandos ir prasidėjo užduotys skirtos komandiniams darbams. Juk šunys dirba ne tik individualiai, jie dirba ir kolektyve (pvz., traukiant roges). Pirmoje rungtyje, skirtoje komandoms, buvo sustatyti 3 lengvaatletiniai barjerai ir abiems komandoms duota po du bulvių maišus ir figūranto kostiumą. Žmonės turėjo pasiskirstyti kas šokinės aplink kliūtis su maišu, o kas jas įveikinės (dvi kliūtis pralįsdamas ir vieną peršokdamas) su kostiumu, kuris sveria net apie 50kg! Pirmieji bėgti turėjo žmonės su kostiumu, tada žmonės su maišu. Per tą laiką, kol bėgo antrieji žmonės, likę komandos nariai turėjo skubiai perrengti kostiumą kitam žmogui, kadangi vos tiek atbėgo antrasis, trečiasis bėgti turėjo vėl su kostiumu. Čia buvo svarbu kiekvieno nario individualios pastangos kuo greičiau pasiekti „finišą“, bei komandinis darbas,  kuo greičiau perrengti kostiumą.

 

                      Antroji užduotis – pėdsekystė, kuri buvo surengta taip, kaip ją rengia suomiai. Ko gero, tai pati įsimintiniausia užduotis iš visų krikštynų. Kiekvienai komandai buvo sudėlioti 5 dubenėliai, kuriuose buvo sudėtas tai kačių, tai šunų ėdalas. Žmogus turėjo eiti ant rankų, o jo komandos narys turėjo nešti jo kojas, nepraleisdamas nei vieno dubenėlio ir viską suvalgydamas. Kai buvo praeiti visi dubenėliai, laukė stiklinė su siurprizu, kurį turėjo išgerti nenaudojant rankų ir tada skubiai grįžti atgal pas komandą, kad galėtų eiti kita pora. Čia svarbiausia buvo komandinis darbas ir gudrumas. Kadangi krikštynose dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės, todėl kai kuriuos žmones nešė trys komandos nariai, palengdami prie dubenėlių ar stiklinės, kadangi šiem žmonėm eiti ant rankų nelabai leido sveikata, o užduoties taisyklės nedraudė padėti poroms užduoties metu.

                      Pėdsekystė buvo paskutinė užduotis tą dieną klubo nariams. Visas varžybas nugalėjo draugystė, nes čia nebuvo nei pirmų, nei paskutinių vietų. Visi dalyviai grįžo į rikiuotę ir jiem buvo išdalintos šunų dresavimo mokyklos „Nuaras“ nario priesaikos. Nariai visi draugiškai suklaupė vienas šalia  kito ir kartodami vyriausiojo krikštytojo žodžius davė priesaiką. Tada kiekvienas žmogus ant savo priesaikos bei skruosto gavo unikalius štampus ir taip tapo oficialiais klubo nariais.

 

                      Visų veiduose spindėjo šypsenos, visi buvo laimingi. Draugiškai besišnekučiuodami ir besidalindami įspūdžiais vieni su kitais iš ką tik atliktų užduočių, susėdo už bendro vaišių stalo. Pasiklausę tosto pakėlė šampano stiklines už krikštynas.

                      Viskas taip ir būtų pasibaigę, tačiau, kokios gi krikštynos be keršto krikštytojams? Būrelis „šviežiai“ pakrikštytų žmonių labai greitai suorganizavo planą treneriams ir vyrausiam krikštytojui. Visų jų buvo paprašytą ištuštinti kišenes. Pirmasis užduotis atlikti turėjo vyriausias krikštytojas. Jis buvo aprengtas figūranto kostiumu ir jam buvo liepta įveikti kliūčių ruožo atkarpą. Peršokus paskutinę kliūtį, jam buvo nuvilktas kostiumas ir paprašyta atsistoti prie aukštos sienelės, kad būtų nufotografuotas. Vos jam atsistojus prie jos, jis buvo maloniai atvėsintas – apipiltas vandeniu. O kaip gi krikštas be specialių anspaudų liudijančių apie krikštą? Krikštytojas gavo unikalų anspaudą ant skruosto iš šokolado.

                      Po vyriausiojo krikštytojo „perkrikštijimo“, kliūtis kartojo vyriausias treneris. Po jo atėjo eilė jauniausiajam treneriui, kuris iš pradžių turėjo įveikti kliūtis be kostiumo. Vėliau jam jis buvo apvilktas ir kliūtis turėjo įveikti su kostiumu. Kai kliūtys buvo įveiktos, jis turėjo išeiti į aikštę ir ant jo buvo paleistas šuo, kuris atliko teisės pažeidėjo sulaikymą. Išsilaisvinęs iš kostiumo, jaunasis treneris bandė pabėgti, tačiau klubo nariai jį pagavo ir taip pat apipylė vandeniu ir uždėjo unikalų anspaudą iš šokolado.

                      Kai klubo nariai jau buvo pakrikštyti ir „perkrikštyti“, visi pramogavo kas kaip norėjo. Vieni  bandė savo jėgas lauždami rankas, kiti vienas kitą maudė purve. Treti ramiai sedėjo prie stalo ir klausydami vyriausio trenerio pasakojimų apie šunų dresavimo mokyklos  „Nuaras“  vardą ir susikūrimą užkandžiavo. Šypsenos ir juokas neapleido mokyklos narių iki pat to laiko, kai visiems jau buvo metas namo.

 

 

Platesnė foto galerija: http://www.biatlon.lt/Default.php?L=lt&s=galerija&p=31aea753e7b6009f72c9075c0640143e

 Straipsnį parengė: Eglė Mulevičiūtė