Partneriai ir rėmėjai:
  • http://www.animal.lt
  • http://www.k-9.lt
  • http://www.champ-europe.com
  • http://www.rolandaszeimys.lt
  • http://www.stovyklos.net
  • http://www.kedainiugrudai.lt
  • http://www.kobushi.lt
  • http://www.kika.lt
  • http://www.manofm.lt
  • http://www.hotfm.lt
Paremkite beglobius gyvūnus:


Stovyklos kronika (atnaujinta 2012 08 30 11:49 val.)



Apie mus rašo:

http://www.utenos-diena.lt(1psl.)

http://www.utenos-diena.lt(2psl.)

8 diena

 

Šis rytas nesiskyrė nuo praeito, kadangi vėl nereikėjo bėgti kroso ir keltis turėjome tik į pusryčus. Atsikėlėme, pašėrėme šunis ir susirinkome prie stalo. Po pusryčių, treneris pradėjo savo kalbą ir kiekvienam dalyviui bei sodybos šeimininkams įteikė stovyklos diplomus. Kiekvienas dalyvis buvo pagerbtas plojimais.

Vėliau ėjome dėtis daiktus ir susitvarkyti šunų vietas, kuriose jie gyveno. Kai jau viskas buvo sudėta į automobilius, pajudėjome namų žadėdami vienas kitam susitikti trečiadienį aikštelėje.



7 diena

 

Šiuo rytu visi galėjo pasidžiaugti, kadangi rytinis krosas buvo neprivalomas. Stovyklos dalyviai galėjo ilgiau pasidžiaugti miegu, tačiau į pusryčius vėluoti negalėjo, tad rytą pradėjome kaip tik nuo jų.

Pavalgę ėmėm savo augintinius treniruotei, kuri smarkiai skyrėsi nuo anksčiau turėtų, kadangi ją vedė instruktorius iš Lenkijos. Iš pradžių treniruotė ėjosi sunkiai, kadangi visiems teko susipažinti su lenkiškomis komandomis, tačiau darbas greitai „įsivažiavo“. Klubo nariai pastebėjo, kad trenoruotė skyrėsi ne tik kalba, bet ir metodika, kuri kai kur smarkiai skyrėsi nuo tos, kurią mes naudojame įprastai. Pirmoje dalyje gavome pagyrimų iš instruktoriaus, kadangi jo nuomone, mūsų keturkojai draugai yra gerokai labiau pažengę, nei jis tikėjosi.

Antroje dalyje treneris išbandė mūsų šuniukų gynymo apsaugos gebėjimus ir apie kiekvieną šunį pakomentavo savo nuomonę šeimininkams.

Baigę treniruotę susirinkome prie pietų stalo. Po pietų, pagal įprastinę dienotvarkę, mum priklausytų ramybės metas, tačiau šį kartą visi vėl suskubome į aikštelę, kur repetavomės savo eiseną ir programą vakaro renginiui. Po repeticijos gavome laiko atsipūsti, nes sekanti dienotvarkės dalis buvo tik vakarienė.

Po vakarienės išžygiavome į miestą. Jau mūsų eisena susilaukė ne mažai dėmesio, o prie ežero, kur vyko pasirodymas, žmonių buvo dar daugiau. Visi pasirodėme puikiai, susilaukėme daug plojimų, nuostabos ir t.t.

Grįžome į sodybą gana vėlai. Pašėrėme šunis ir visi susirinkome į salę šalia pirties. Vakaras dvelkė šiluma, kuri spinduliavo nuo mūsų visų. Šis vakaras buvo įspūdžių dalinimosi ir padėkų vakaras. Kiekvienas iš stovyklos dalyvių, kad ir buvusių kelias dienas, atsistojo ir pasakė kas jiems labiausiai patiko, padėkojo treneriui, vieni kitiems, pasidžiaugė čia įgytais draugais bei patirtimi. Likusią vakaro dalį baigėme tradiciškai, pirtimi ir linksmomis kalbomis už stalo.




Šeštoji diena

Šį kartą rytą pradėjome gerokai anksčiau... Buvome visi išmesti iš kambarių apie 03.30, nes vyriausieji instruktoriai stovyklos dalyviams suorganizavo pižamų vakarėlį. Buvome išvaryti į lauką atlikinėti estafečių, tačiau programa tuo dar nesibaigė. Visi suragėję lėkėme į salę pristatinėti savo pižamų. Programos eigą sekė linksmybės – ėjome į pirtį, kepėme šašlykus, šokome.

Vakarėlio dėka, išvengėme rytinio kroso ir prie savo dienotvarkės grįžome nuo pusryčių meto. Pavalgėme ir ėjome dirbti su savo šunimis, o keli mūsų kolegos išvyko į Utenos radijo stotį duoti interviu apie šeštadienį vyksiantį renginį.  Likusius stovykloje žmones užklupo lietus, tad teko nutraukti treniruotę.

Nutrūko ir kita dienotvarkėje numatyta veikla, kadangi užklupęs lietus neapleido stovyklavietės iki pat vakarinių pratybų. Visa laimė, kad kai vyko vakarinė treniruotė, stovyklautojus lepino saulės spinduliai.

Ši diena iš visos savaitės išsiskiria tuo, kad šiandien vakare pas mus atvažiavo instruktorius iš Lenkijos ir jau pirmąjį vakarą mums papasakojo šiek tiek apie varžybų reikalavimus, pratimus, darbo metodiką bei asmeninę patirtį.

Vakaras, tradiciškai, pasibaigė linksmomis šnekomis prie stalo, bei pirtimi.



Penktoji diena

Šiandien mums nedidelė šventė – nebuvo rytinio kroso, ) vieni džiaugėsi, kiti „liūdėjo“, tačiau dauguma stovyklautojų vis tiek kėlėsi anksti, tam kad galėtų pavedžioti savo šunis.

Papusryčiavę ėjome ruoštis popiečiui –  plaukti baidarėmis Šventosios upe.  Oras pasitaikė neblogas: nekaršta, tačiau vietomis užklupo trumpas lietus, o vakarop ir saulutė išlindo mus pašildyti. Upė nuostabi, rami (kai kurie plaukė baidare pirmą kartą, tad maršrutas labai tiko), negalėjome atsižavėti kraštovaizdžiu. Tik prasidėjus plaukimui išaiškėjo, kam tai varžybos nuplaukti iki tam tikro taško pirmam, o kam tiesiog smagu plaukti pasroviui. Po keleto valandų pasiviję vieni kitus, sustojome pasistiprinti pietumis ir toliau čiupome irklus į rankas ir mėgavomės plaukimu, ir artimiau pažindinomės su baidarės „kolega“. Laikas visai neprailgo, net nepajautėme kaip atėjo vakaras, o galiausiai ir finišą pasiekėme laimingai (be apsivertimų). Kadangi įveikėme  apie 15 km. maršrutą, tai kai kurie jau važiuojant namo trumpam užsnūdo. Grįžome pakankamai išvarginti, tad ėjome pavakarieniauti.

O dieną kaip įprastai pabaigėme pirtele, be to šiandien dar turėjome ir gitaros vakarą.



Ketvirtoji stovyklos diena


Rytas niekuo neišsiskyrė nuo kitų rytų, kadangi vėl kėlėmės anksti ir keliavome bėgti kroso su savo keturkojais draugais. Grįžę pasirūpinome šuniukų skrandžiais, o vėliau ir savais.

Pasistiprinę treniravomės su šunimis ir ruošėmės pasirodymui, kuris vyks šeštadienio vakare. Jaunieji šuniukai, kurie ne taip seniai pradėję dirbti, ruošė savo programėlę, kuri susideda iš elementariausių pratimų (kitaip vadinamų – dresūros abėcėle). Vyresnieji ruošė savo programą, kurią sudaro daug sudėtingesni pratimai, kadangi šuo dirba ne tik šalia greta kojos, bet ir šalia dešinės. Taip pat tie pratimai reikalauja gana stipraus šuniukų išlaikymo.

Padirbę ėjome pietauti, o po pietų visi sugūžėjo į savo kambarius ir savo ramybės, sportinės veiklos bei laisvalaikio laiką išnaudojo Lietuvos krepšinio rinktinės palaikymui. Nors mūsų krepšininkams ir nepasisekė rungtynės, stovykloje nesijautė liūdesys ir visi pradėjome vėl dirbti su šunimis ir toliau ruoštis pasirodymui.

Pavakarieniavome, pašėrėme savo augintinius ir ėmėm sportuoti, kadangi šio vakaro renginys buvo sportinės estafetės. Visi liko šlapi, kadangi diena lijo lietus ir mūsų aikštelė buvo permirkus. Stovyklautojai tuo nesipiktino, o priešingai – kiekvieną kartą, kai kažkas paslysdavo ant žolės, visi imdavo juoktis, net tie, kurie atsidurdavo ant šlapios žolės.

Vakaras skyrėsi nuo kitų vakarų tuo, kad šį kartą niekas neorganizavo pirties, o sulaukę 23.30 visi paliko stovyklavietę ir patraukėme į Molėtų observatoriją stebėti žvaigždžių. Sužinojome šiek tiek informacijos apie jas, galėjome į jas pasižiūrėti pro teleskopą, tačiau visiem įdomiausia buvo pažiūrėti į mėnulį iš arti.

Grįžę visi griuvo į lovas, kadangi kitą dieną laukė kelionė su baidarėmis.



Trečioji diena

Devintoji tarptautinė "NUARO" kinologinė stovykla 2012 "ŠAUDORADA"
KERAMIKOS MUZIEJUJE




Rytą, kaip įprasta, pradėjome krosu. Šį kartą buvo maloniau bėgti, nes rytas buvo vėsus. Grįžę nepuolėme ilsėtis, o visi draugiškai padarėme mankštą. Vėlgi sutvarkėme savo ir šunų miego vietas, papusryčiavome.

Pagal mūsų dienotvarkę turėjo vykti pratybos su šunimis, tačiau pradėjo smarkiai lyti, todėl nusprendėme užsiimti teorinėmis pratybomis. Treneris parodė filmuotą medžiagą kaip dirba olandų policijos šunys, taip pat papasakojo apie kitų šalių darbo metodus.

Papietavę iškeitėme ramybės ir sportinės veiklos laiką ir apsilankėme Vytauto Valiušio Keramikos muziejuje. Ten sužinojome apie lietuvių keramikos papročius, pamatėme daug įvairių dirbinių ir netgi turėjome galimybę patys pabandyti  žiesti.

Grįžę griebėme šunis ir pradėjome popietinę treniruotę. Vieni dirbo šunų apsaugai, kiti vykdė komandas „pirmyn“, „atgal“ ir „pas mane“ o treti taisė savo spragas bendrajame paklusnume.

Po vakarienės, surengėme „Smegenų razborkes“, pasiskirstę į komandas atsakinėjome į įvairius klausimus. Vakaras ir vėl pasibaigė pirtele.


Antroji diena


Devintoji tarptautinė "NUARO" kinologinė stovykla 2012 "ŠAUDORADA" Dienos smagiausios akimirkos





Rytas prasidėjo labai anksti, 7:30 mus prikėlė rytiniam krosui. 8:15 pradėjome bėgimą, sulaukėme smalsių žvilgsnių, miestelio gyventojams nėra įprasta matyti būrį žmonių bėgant su šunimis. Kas bėgo, kas ėjo bet finišą pasiekėme visi.

Vėliau papusryčiavo ir šuniukai, ir šeimininkai. Po pusryčių, kad maistas geriau virškintųsi, pradėjome treniruotę. Turėjome  puikią pamoką, apie tai kaip šunys ruošiami sprogmenų paieškai, treneris papasakojo šiek tiek istorijos kaip šunys buvo mokomi sprogdinti tankus Antrojo pasaulinio karo metu. Išbandėme savo šunų „tripus“ (kiek šunys tinkami šiam darbui) ir patys naudojome šiuos metodus.

Papietavome ir turėjome truputį laisvo laiko, tačiau išvarginti kinologai lyg maži vaikai ėjo pietų miegelio, o pailsėję toliau kibome į sportinę veiklą: žaidėme kvadratą, kaip vidurinės mokyklos laikais. Atsipūtę po savo poilsio griebėme šunis ir dirbome su jais. Šį kartą sužinojome metodikas komandos „pirmyn“ ir „atgal“ taip pat kai kurie dirbo gynimo apsaugos pratimus.

Pavakarieniavome, pamaitinome šunis ir pramogavome toliau: pasiskirstėme komandomis ir atlikinėjome įvairias užduotis. Visi smagiai praleidome laiką, mūsų aikštelė skambėjo nuo juoko. Vakarą užbaigėme pirtimi.



Pirmoji diena
 

NUARO IX kinologijos stovykla 2012 (pirma diena)

Stovykla prasidėjo prie Kauno pilies aikšteles, kur visi susirinkome. Paskutinį kartą palakinome šunis ir išvykome į kelionę. Po kelių valandų trukusios kelionės pagaliau pasiekėme svečių namus „Šaudorada“. Susipažinome su aplinka: sodyba įspūdingo grožio, apsupta miško, sodybos viduryje driekiasi tvenkinys, kuriame išmaudėme savo šunis.

Susipažinome su sodybos šeimininkais, kurie maloniai ir šiltai mus priėmė. Apsigyvenome kambariuose, suradome šunų teritorijas, kuriose jie gali prisiminti savo protėvių laikus, kai šie gyveno miške. Iš pradžių šunys buvo nelabai patenkinti savo naujais „namais“, kadangi dauguma jų įpratę gyventi su šeimininku lovoje. Tačiau vakarop jau apsiprato savo vietose.

Išklausę instruktažą, surengėme krepšinio varžybas. Pasportavę ėjome vakarieniauti. Pavalgę ir pailsėję, griebėme šunis ir surengėme pirmąją treniruotę. Treniruotė truputį skyrėsi nuo mūsų įprastųjų , tuo kad darėme tik judriąją dalį, gavome naudingų patarimų kaip sukoncentruoti šuns dėmesį į vedlį, bandėme dirbti be pavadžių, o tai yra gana sunki užduotis, kai savo kompanijoje turime 3 mėn. šuniuką. Baigėme treniruotę maudynėmis ir šunų šėrimu.

Pasibaigus darbui su šunimis, šeimininkai atsipalaidavo pirtyje ir susipažino vieni su kitais.