Partneriai ir rėmėjai:
  • http://www.kedainiugrudai.lt
  • http://www.kobushi.lt
  • http://www.kika.lt
  • http://www.manofm.lt
  • http://www.hotfm.lt
  • http://www.animal.lt
  • http://www.k-9.lt
  • http://www.champ-europe.com
  • http://www.rolandaszeimys.lt
  • http://www.stovyklos.net
Paremkite beglobius gyvūnus:


Šukavimas

ŠUKAVIMAS

Pagrindinės šuns kūno higienos funkcijos yra trijų tipų:

- psichologinės: kūno higienos palaikymas pagerina emocinius šuns ir žmogaus santykius.

- estetinės: gera šuns kūno higieną, pakelia vedlio (kinologo) įvaizdį.

- profilaktinės: tai leidžia užkirsti kelią ar aptikti kai kurias odos ligas ir pastebėti galimus parazitus.

Šukavimas - pagrindinis šuns kūno higienos palaikymo elementas. Jo tikslas - panaikinti negyvus plaukus naudojantis:

Šukomis: šį įrankį reikėtų naudoti šukuojant tik pagal plauką, tačiau šukavimo reikėtų vengti žiemą.

Šepečiu: šį įrankį galima naudoti visus metus. Šepetys padeda panaikinti dulkes, negyvus plaukus ir pravėdinti kailį.

Agresyvų šunį šukuoti reiktų tik su antsnukiu.

ŠUNS GYVENAMOSIOS VIETOS HIGIENA

Nuolatinė šuns gyvenamosios vietos ir aplinkos priežiūra ir tvarkymas yra pagrindinės atsargumo priemonės, leidžiančios užkirsti kelią ligų, kurios atsiranda dėl mikrobų, virusų ar parazitų, ir galinčios užkrėsti tiek kitus gyvūnus, tiek žmogų, plitimą.

Šuns gyvenamoji vieta, jei jis gyvena lauke, turi susidaryti iš:

Būdos: visiškai išardoma (iš tam pritaikytų tvirtų medžiagų), su nuimamu stogu, su išimamomis grindimis, po kuriomis yra grotelės, bei tinkamai užtikrinta izoliacija.

Medinės lentos padėtos ant grotelių ir suteikiančios šuniui ilsėtis ir lauke.

Nerūdijantys dubenėliai pašarui ir vandeniui.

Pageidautina, kad šuns gyvenamoji vieta būtų patogi, gerai vėdinama (tačiau be skersvėjų), pakankamai saulėtoje vietoje, be dregmės (įrengtas pakankamas drenažas) ir pakankamai erdvi, kad gyvūnas galėtų augti. Vieta turi būti kruopščiai ir reguliariai valoma.

GYVENAMOSIOS VIETOS HIGIENOS PALAIKYMAS

Atliekama operacija

 Dažnis

Pastabos

Aptvaro valymas

 Kasdien

 Tekančiu vandeniu. Nuimti būdos stogą ir įsitikinti, kad viduje nėra purvina. Rekomenduojama naudoti dezinfekuojančias priemones.

Vandens indo valymas ir pripildymas vandeniu

 Kasdien

 Užtikrinti vandens indo ir jo turinio švarą (jame nuolat turi būti vandens).

Maisto indų valymas

 Kasdien

 Išimti po kiekvieno šėrimo ir išplauti šiltu vandeniu. Nekrauti vieno į kitą.

Šukavimo vietos valymas ir dezinfekcija

 Kas savaitę

 Sunaikinti iššukuotus plaukus.

 

Būdos dezinfekcija

 

2 kartus į metus

 

Pavasarį ir rudenį išmontuoti visas dalis, jas atskirai išplauti ir dezinfekuoti.

Maisto indai

1 kartą į metus

Išvirinti.

(Būtina pažymėti  maitinimosi ir vandens indus, kad būtų išvengta bet kokių maisto ar vaistų klaidų.)

Šuns atvykimas ar išvykimas

 

Išskirtinai

 

 

Užkrečiamoji liga

  Išskirtinai

 

Sunkios užkrečiamosios ligos atveju reikėtų kreiptis į specialistus, kad jie atliktų kruopštų valymą.

Aptvaro dezinfekcija

 Kas savaitę

 

 

 

 

Valymas šepečiu ir plovimas putojančiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis.

INFEKCINĖS UŽKREČIAMOSIOS LIGOS

Lietuvoje vakcinavimas yra privalomas dėl sanitarinių priežasčių ir norint užkirsti kelią mirtinoms ir labai pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Rekomenduojama šunis skiepyti reguliariai, pradedant nuo pat mažų dienų ir tęsiant visą šuns gyvenimą.

Šunų maras

Šią ligą sukelia Paramyxoviridae šeimai priklausantis virusas, taigi yra tymų ir galvijų maro giminaitis. Ji dar vadinama jauniklių liga, tačiau gali sirgti ir vyresni nevakcinuoti šunys.

Simptomai: vieniems šunims pasireiškia sunkiai pastebimi simptomai ir jie greitai pasveiksta. Kitiems ši liga pasireiškia klasikine forma. Po 15 - 20 dienų gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimai. Kai kurie šunys gali atrodyti pasveikę, ir tik vėliau pasireikšti nervų sistemos pažeidimai.

Klasikinė forma

Inkubacinis periodas 3-7 d. Vėliau 2-3 d. šuniui būna pakilusi temperatūra (apie 40C), taip pat atsiranda išskyrų iš nosies ir akių. Šuo kosėja, viduriuoja. Gali pasireikšti bakterinės komplikacijos, sukeliančios bronchopneumoniją, vėmimą, diarėją su krauju. Galimos ir nervinės komplikacijos: užpakalinės kūno dalies paralyžius, konvulsijos, nevaldomi raumenų traukuliai.

Netipinės formos

Nervų ir odos sutrikimų forma: pėdų ir šuns nosies pagalvėlių suplonėjimas, išskyros iš nosies ir akių, temperatūra 39,5C. Ligos eiga lėta, per 2-3 savaites išsivysto encefalitas, vėliau ištinka mirtis.

Diagnostika

Nustatyti, kad šuo serga galima iš šių simptomų: išskyros iš akių ir nosies, virškinimo sutrikimai, kvėpavimo sutrikimai, nervų sistemos sutrikimai, temperatūra, dažniausiai serga jauni šunys.

Nugaišusiam gyvūnui virusas aptinkamas paėmus mėginius iš plaučių, šlapimo pūslės, inkstų, smegenų, blužnies, trečio voko.

Gydymas

Priklauso nuo simptomų. Pagrindas - antibiotikai, norint išvengti bakterinių komplikacijų.

Profilaktika

Gyvūnas, kuriam įtariama liga, izoliuojamas nuo kitų. Jaunus šuniukus vakcinuoti pirmą kartą 8 savaitę, antrą kartą 12 savaitę. Vėliau kas met.

Užkrečiamasis hepatitas

Šis susirgimas gana retas, bet labai sunkus ir dažnai pažeidžia jauniklius nuo 3 iki 12 mėnesių amžiaus. Esant labai ūmiam susirgimui, jauniklis gali mirti per kelias valandas, dar nepasireiškus jokiems simptomams. Liga pasireiškia pakilusia temperatūra, apatija, diarėja ir vėmimu. Šuo nebeėda, tik daug laka. Taip pat pastebimi akių negalavimai (konjuktyvitas ir pabrinkimas).

Parvovirozė

Taip pat jauniklių liga, sukelianti navaldomą diarėją su krauju, vėmimą ir greitą bendros būklės blogėjimą.

Leptospirozė

Šunys šia liga užsikrečia nuo ilgai stovėjusio nekeisto vandens (taip pat lakdami iš balų, tvenkinių) arba per graužikų šlapimą. Šia liga gali sirgti įvairaus amžiaus šunys, todėl būtina vakcinacija. 

Pasiutligė

Vakcinacijos pažymėjimas nuo šios ligos dažnai prašomas kempinguose, viešbučiuose, restoranuose ir keliaujant į užsienį. Jauniklį reikia skiepyti 3 mėn. amžiaus. Vėliau būtina vakcinuoti vieną kartą į metus.

Stabligė

Šia liga itin retai serga naminiai gyvūnai, tačiau ja gali sirgti žirgynuose gyvenantys šunys. Užsikrečiama mikrobams patekus į žaizdą. Susirgus ūmia stabliges forma, dažniausiai pažeidžiama nervų sistema.

Šunidžių kosulys

Šunidžių kosulys yra labai dažnas kvėpavimo takų susirgimas, kuriuo serga įvairaus amžiaus šunys. Vakcinacija būtina bendrai gyvenatiems šunims arba dalyvaujantiems šunų sanbūriuose ( parodose, varžybose ir t.t.). Ši liga greitai plintanti, pasižyminti kosuliu, kurį sukelia viršutinių kvėpavimo takų uždegimas. Šią ligą gali sukelti keli faktoriai, veikiantys kartu arba atskirai.

a. Bakterijos: Bordetella bronchiseptica, Mikoplazmos.

b. Virusai: šunų adenovirusas, šunų herpeso virusas.

Paprasta forma

sergant šia forma pasireiškia tik trachėjos ir bronchų uždegimas. Dažniausiai šuns būklė patenkinama, jis gerai ėda, išlaiko šiek tiek pakilusią arba normalią kūno temperatūrą. Pagrindinis klasikinis požymis - kosulys, kuris yra ūmus, sausas ir nuolatinis.Kosulį galima sukelti palietus trachėją arba šuniui pajudėjus. Taip pat galima aptikti su kosuliu susijusį konjuktyvitą, gerklės ar tonzulių uždegimus.

Komplikuota forma

Nuo paprastos ji skiriasi plaučių audinio pažeidimu. Ši forma gali atsirasti iš karto arba sekti po paprastos. Bendra būklė prasta, kūno temperatūra kintanti, vieną dieną normali,kitą - pakilusi. Šuo apatiškas, guli viename kampe, mažai arba iš vis nieko neėda. Kosulys ūmus, dažnai su išskyromis iš nosies. negydant šuo gali susirgti plaučių uždegimu..

Šunidžių kosulys dažnai pasireiškia praėjus 10-12 d. nuo šuns patekimo į šunidę, nuo renginio, kuriame dalyvavo daug šunų. Susirgusius gyvūnus reikia izoliuoti nuo sveikų. Taikoma antibiotikų terapija bei duodami kosulį slopinantys vaistai.

Prevencija: ji itin svarbi šunidėse ar šunų sanbūriuose. Reikia dezinfekuoti patalpas. Atvykęs naujas šuo turi būti izoliuotas 15 d., ir įsitikinta, kad jis neserga jokia liga. Galiausiai vakcinacija.