Partneriai ir rėmėjai:
  • http://www.stovyklos.net
  • http://www.kedainiugrudai.lt
  • http://www.kobushi.lt
  • http://www.kika.lt
  • http://www.manofm.lt
  • http://www.hotfm.lt
  • http://www.animal.lt
  • http://www.k-9.lt
  • http://www.champ-europe.com
  • http://www.rolandaszeimys.lt
Paremkite beglobius gyvūnus:


Nesalyginiai ir salyginiai refleksai

Refleksas - vidaus arba išorės dirgiklių sukelta viso organizmo reakcija. Refleksas atsiranda pradėjus dirginti kelis receptorius. Reflekso stiprumas priklauso nuo dirgiklio stiprumo ir trukmės. Receptoriai dirginimus paverčia nerviniais impulsais, kurie tam tikrais įcentriniais nervais sklinda į centrinę nervų sistemą. Čia gauta informacija apdorojama, išcentriniais impulsai sklinda į efektorius  ir sužadina jų veiklą. Kelias, kuriuo sklinda jaudinimas, vadinamas reflekso lauku. Jį sudaro receptoriaus, įcentrinio nervo ir efektoriaus grandinė. Norint, kad susidarytų refleksas, reikalingi visi šios grandinės elementai.

Refleksai būna įgimti, arba nesąlyginiai, arba įgyti, arba sąlyginiai.

Nesąlyginiai refleksai (kosėjimo, mitybos, lytiniai, gynimosi ir kt.) yra paveldimi.Sudėtingi nesąlyginiai refleksai, būdingi kuriai nors gyvūnų rūšiai, vadinami instinktais. Pavyzdžiui, patelės dantimis praplešia ką tik gimusio šuniuko dangalą.

Sąlyginiai refleksai - tam tikromis sąlygomis atsiradę atsakomieji organizmo veiksmai į dirgiklius. Remdamasis sąlyginiais refleksais, žmogus valdo šuns elgseną, naudoja jį darbui.

Sąlyginių refleksų susidarymas

Dresuotojas ištaria šuniui komandą - sąlyginis dirgiklis, ir tuoj pat pataiso šunį mechaniškai (ranka, pavadėliu, grandinėle) - nesąlyginis dirgiklis. Komandą fiksuoja šuns klausos organai, nervais impulsai pasiekia galvos smegenų žievės centrus ir sudaro pirmąjį jaudinimo židinį. Taisant šunį mechaniškai, taip pat susidaro jaudinimo impulsai, kurie kitais jutimo nervais pasiekia galvos smegenų žievės judėjimo centrą ir sudaro antrą jaudinimo židinį. Dažnai kartojant šiuos veiksmus  (garsinė komanda + mechaninis veiksmas) galvos smegenų žievėje susidaro ryšys tarp klausos ir judėjimo centrų, todėl vėliau tik ištarus komandą -  jaudinimas pereina iš klausos į judėjimo centrą, paskui nervais į raumenis, ir šuo atlieką paprašytą veiksmą.

Sąlyginiai refleksai gali būti laikini, nes dirgikliui nesikartojant, sąlyginis refleksas nebesusidaro.

 

Pastaba: kas kart šunį šeriant ar vedžiojant tuo pačiu laiku, taip pat susiformuoja sąlyginis refleksas. Atėjus įprastai valandai šuo pradeda reikalauti ar tai ėdesio, ar vedžiojimo. Norint to išvengti, reikėtų stengtis tai atlikti vis skirtingu laiku.