Partneriai ir rėmėjai:
  • http://www.rolandaszeimys.lt
  • http://www.stovyklos.net
  • http://www.kedainiugrudai.lt
  • http://www.kobushi.lt
  • http://www.kika.lt
  • http://www.manofm.lt
  • http://www.hotfm.lt
  • http://www.animal.lt
  • http://www.k-9.lt
  • http://www.champ-europe.com
Paremkite beglobius gyvūnus:


Šeimininko prisitaikymas prie šuns psichologijos

Šeimininko prisitaikymas prie šuns psichologijos

Pagrindiniai žinotini dalykai

-  šuo gali įsiminti,

- šuns elgesys priklauso nuo natūralių instinktų ir emocijų (malonumų ir nepasitenkinimų principas) ir jo auklėjimo,

Šuns elgesys pagrįstas dominuojamojo - dominuojančiojo principu. išskiriami trys elgesio tipai:

  • linkęs bendrauti
  • agresyvus
  • nepatiklus

Šie tipai gali pasireikšti tiek bendraujant su gentainiais, tiek su žmogumi.

Pagrindiniai požymiai leidžiantys nuspėti šuns elgesį:

- garsai (cypimas, lojimas, urzgimas)

- pozos ( susigūžia kampe, iš lėto keičiasi, kontaktuoja)

- išraiškos:

  • snukio išraiškos (ausų, lūpų kraštų padėtis)
  • žvilgsnis
  • nugara (daugiau ar mažiau pasišiaušęs kailis)
  • uodega (padėtis ir judesiai).

Pagrindiniai būdai priversti šunį pasitikėti:

- gerbti savo šunį ir juo domėtis,

- sukurti emocinį klimatą: tinkamai dozuojant atlygį ir bausmes.

SAUGUMO PRIEMONĖS SU NEPAŽĮSTAMU ŠUNIMI

Su nepažįstamais šunimis elkites atsargiai. Visais atvejais venkite nereikalingų veiksmų, ypač šalia šuns aptvaro. Niekada nepažįstamam šuniui neatsukite nugaros. Šuns voljere nesitūpkite ir nedarykite staigių judesių. Venkite plėvesuojančių rūbų. Nesistenkite iš karto šunį paglostyti. Į šuns aptvarą įeikite ramiai, uždarykite duris. Šunį galima prisivilioti gardumynu. Kalbėkite ramiai ir užtikrintai. Antkaklio ir antsnukio uždėjimo būdas priklauso nuo kiekvieno šuns. Šuo, išvestas iš aptvaro, privalo būti laikomas už pavadžio ir būti su antsnukiu.

ŠUNS ELGESYS. ĮVAIRIOS AGRESIJOS FORMOS.

Agresija yra normalus šuns elgesys, kuris integruojamas į socialinį šuns gyvenimą jį auklėjant. Tačiau agresija tampa patologinė, kai įvairios jos apraiškos yra neplanuotos. Išskiriami 5 agresijos tipai: grobuoniška, hierarchinė, susierzinusio šuns, teritorinė ir iš baimės.

Šuns įkandimo eiga:

Gąsdinimo etapas: pašiauštas kailis, uodega ir ausys stačios, raumenys įsitempę (mechaninis veiksmas), užriestos lūpos, urzgimas.

Atakos etapas: priešininko užpuolimas, užimant tokią poziciją, kad jis būtų parverstas.

Nusiraminimo etapas: nugalėtojas uždeda leteną ant keteros, kandžioja nugalėtąjam galvą, palaižo padarytras žaizdas.

Hierarchinė, teritorinė ar susierzinimo agresija vyksta pilna etapų seka. Grobuoniška ir agresija iš baimės vyksta nepilna veiksmų seka.

I. Grobuoniška agresija

Mažo dydžio grobis

Šuo suranda grobį pasinaudodamas savo uosle arba rega, prisiartina, sustoja ir šoka ant grobio. Šuolis daromas suglaustomis kojomis, pakelta uodega ir ausimis, pasišiaušusiais nugaros plaukais. Šuo krenta ant grobio priekinėmis galūnėmis, jį pagauna ir papurto, kad sulaužytų dubens kaulus.

Didelio dydžio grobis

Grobis randamas jo ieškant ir tai išprovokuoja grobio bėgimą. Būtent šis bėgimas sukelia grobuonišką elgesį. Toliau grobis persekiojamas ir pribaigiamas.

Grobuoniškoje agresijoje nėra grėsmės ženklų (urzgimo). Lytiniai hormonai tam neturi jokios įtakos. Šią agresiją sukelia alkis, kuris tik padidina budrumą, kai pastebimas net mažiausias judesys. Šį elgesį gali sukelti ir uždaroje erdvėje esantis grobis. Per grobio persekiojimo agresiją šunys ruošiami asmeniniai apsaugai ir (ar)užtikrinti šeimininko turto apsaugą (dažniausiai puola bėgančius žmones). Galimi atvejai, kai užpuolami maži vaikai, kurie dar nevaikšto. Šuo gali vaiką palaikyti tiesiog smulkiu grobiu.

II. Hierarchinė agresija

Ši agresija apima agresijas tarp patinų, patelių, tarp šuns ir žmogaus. Ji kyla kovojant dėl socialinio rango. Svarbu žinoti, kad šuo negimsta dominuojančiu - jis juo tampa.

Perimetras ginamas vadovaujančiojo urzgimu. Ši agresija dažnai pasireiškia erdvėse, kurioje gyvena grupė šunų. Dominuojantysis kontroliuoja gaujos užsiėmimus jiems ilsintis ir judant. Į šią zoną patekti nedraudžiama, tačiau ji kontroliuojama. Šeimoje gyvenantis dominuojantis šuo išsirenka tokią miegojimo vietą, kad galėtų stebėti aplink esančią erdvę. Lytiniai hormonai vaidiną svarbų vaidmenį brendimo laikotarpiu, tačiau suaugusiems šunims tas vaidmuo mažėja. Taigi kastravimas suaugusio šuns, jo elgesio nepakeis.

III. Agresija susijaudinus

Ši agresija kyla dėl skausmo, trūkstant maisto ar gėrimo, dėl frustracijų (atlygį pakeitus bausme), atkakliai siekiant fizinio kontakto su šunimi, nors šuo davė ženklą sustoti, pvz. įkandimai, kai norima paglostyti šunį. Ši agresijos forma nuolat pasireiškia tarp dominuojančių šunų. Lytiniai hormonai tik sustiprina šios agresijos formą. Išankstinė kastracija leidžia sumažinti šios agresijos dažnumą, tačiau šeimininkai dažnai tuo susirūpina per vėlai. Jei šios agresijos tipas pasireiškė netikėtai (dresuoto šuns), tai gali kilti dėl ligos arba jei pažeisti jutimo organai. Šios agresijos formos išskirtinumas, kad tai gali greitai tapti šuns įpročiu, tuomet nelieka grąsinimo ženklų, šuo kanda iš karto.

Dažniausiai pasitaikantys jutimo organų pažeidimai, dėl kurių kyla ši agresijos forma:

- klausos: kurtumas, išgąsdintas šuo, neišgirdęs, kad prie jo kas nors artėja, kanda; ausų uždegimas.

- regos: plaukai ant akių(pasikeitus vaizdo suvokimui), šviesos suvokimo anomalija (tokį polinkį turi pudeliai, briarai, koliai, Pirėnų aviganiai).

IV. Teritorinė ir motinos agresija

Ši agresija pasireiškia, kai nepažįstamas individas patenka į gaujos teritoriją. Gynėjas artėja prie įsibrovėlio lodamas, po to urgzdamas, pasišiaušusiu kailiu, pakelta uodega ir ausimis, sustoja likus keliems metrams iki įsibrovėlio ir atidžiai jį stebi. Jei įsibrovėlis nejuda, gynėjas pirma keturiomis letenomis kasa žemę, vėliau šlapinasi, jei įsibrovėlis toliau nesitraukia - gynėjas puola. Ši agresijos forma pasireiškia šunims, kurie saugo namus ir neleidžia svetimšaliui patekti į juos. Motinos agresija pasireiškia tokiu pačiu principu. Motina gali kąsti ir mažam šuniukui arba analogui, sukeliančiam panašius jausmus: skudurui, žaislui ir kt. Šios agresijos tipui lytiniai hormonai turi skatinantį poveikį. Dažnai pasireiškia patelėms, kurios kenčia nuo genitalijų, taigi ir hormoninių sutrikimų.

V. Agresija iš baimės

Išskirtinis agresijos atsiradimo elgesys: kai neįmanoma pabėgti, o visi kiti signalai yra nesuprasti. Tai pasireiškia padažnėjusiu širdies plakimu ir kvėpavimu, analinių liaukų tuštinimu, pakvaišusiu žvilgsniu ir išsiplėtusiais vyzdžiais. Ši agresijos forma lengvai atpažįstama. Nėra gąsdinimo etapo. Puolimas yra tiesus ir nenumatomas. Padarytos žaizdos dažniausiai yra rimtos ir gilios.


Data: 2011-02-07 15:24, skaityta: 28

Naudingi patarimai kinologams » Praktiniai nurodymai. Skubi pagalba.    

 

Ši informacija yra tik nuoroda, kaip suteikti pirmąją pagalbą savo šuniui. Ji negali pakeisti veterinaro priežiūros, tik suteikti pirmąją pagalbą jūsų šuniui, iki kol jis sulauks profesionalios pagalbos.Taip pat norime, kad jūs išmoktumėte suprasti požymius, rodančius jūsų šuns sveikatos problemas ir priimti sprendimą, kada jam būtina suteikti profesionalią medicinos pagalbą.

Požymiai apie šuns elgesio pokyčius, kurie rodo, kad reikia vykti į veterinarijos kliniką.

1. Bendra gyvūno būklė:

  •  pervargimas
  •  karščiavimas
  •  vėmimas
  • apetito praradimas
  • labai didelis troškulys
  • apatija
  • dehidratacija ( jei suiimate šuns odą ir ji nesugrįžta į pradinę padėtį per 1-2 sekundes)
  • šuo sutrikęs, neramus, sunerimęs
  • sausos lūpos ir dantenos
  • labai stiprus lekavimas
  • konvulsijos
  • išsekimas
  • drebulys
  • dezorientacija
  • greitas pulsas ir kvėpavimas

2. Šlapimas:

  • jo nebuvimas
  • kavos spalvos šlapimas
  • kraujas šlapime

3. Išmatos:

  • skystos
  • su krauju
  • vidurių užkietėjimas
  • parazitai (apvaliosios kirmelės, plokščiosios kirmelės)

4. Ausys:

  • nenormali padėtis
  • kąsymasis
  • uždegimas
  • išskyros
  • kvapas
  • spalvos pakitimai

5. Nosis:

  • sausa, sutrūkusi
  • išskyros
  • čiaudulys

6. Akys:

  • uždegimas
  • išskyros
  • iššokusios

7. Snukis:

  • uždegimas
  • iškištas liežuvis (mėlynas)
  • niežulys
  • kvapas
  • itin gausus seilėtekis

9. Oda:

  • neblizgantis ir sausas kailis
  • odos pažeidimai
  • nenormalus šėrimasis
  • niežulys
  • parazitai (erkės, blusos, utelės)

10. Raumenys:

  • šlubavimas
  • užpakalinių galūnių paralyžius

11. Pilvas:

  • skausmas
  • ryškus pilvo pūtimas

                        SKUBI PAGALBA. PRAKTINIAI NURODYMAI.                      PAGRINDINIAI ŽINOTINI DALYKAI

Šilumos smūgio požymiai

  • labai stiprus lekavimas
  • dezorientacija
  • silpnumas, šuo krenta, nesugeba eiti
  • greitas pulsas ir kvėpavimas
  • labai aukšta temperatūra
  • dehidratacija

Priežastys: ilgas buvimas uždaroje patalpoje arba nevėdinamoje transporto priemonėje.

Galima rizika: labai greita mirtis, todėl kiek įmanoma greičiau reikia šunį vežti į veterinarijos kliniką. Taip pat kuo skubiau reikia šunį vėsinti, nuimti antsnukį. Jei yra galimybė transportuokite šunį panardintą vandenyje arba naudokite oro kondicionierių, drėgnus rankšluosčius.

Šoko požymiai

  • greitas širdies ritmas
  • sausos lūpos ir dantenos
  • dehidratacija
  • vėmimas
  • atvėsusios galūnės
  • oro trūkumas, greitas kvėpavimas
  • šuo sutrikęs, neramus
  • bendras silpnumas, šuo krenta
  • perdėtas seilėjimasis kai kurių apsinuodijimų atvejais
  • liežuvio ir ausų vidinės pusės spalvos pokyčiai
  • labai žema kūno temperatūra

Kai šunį ištinka šokas, gali būti, kad jis nepažins jūsų. Užmaukite jam antsnukį ir kuo skubiau vežkite į veterinarijos kliniką. Laikykite šunį ramiai, užtikrinkite, kad būtų atitinkamas vėdinimas.

Gyvačių įgėlimo požymiai

  • skausmas
  • mieguistumas
  • vėmimas
  • viduriavimas
  • seilėjimasis, troškulys
  • patinimas įgėlimo vietoje
  • šokas

Nedelsiant vykite į veterinarijos kliniką. Jei įmanoma, uždėkite įtvarą toje šuns vietoje, kuri buvo sugelta. Įtvaras turi būti žemiau širdies lygmens. Galima atsargiai naudoti suveržiančią juostą, kuri sutrugdys nuodų plitimą. Laikykite šunį ramiai. Jei įmanoma nustatykite gyvatės rūšį,siekiant, kad būtų suteiktas geriausias gydymas veterinarijos klinikoje.

Pilvo pūtimo požymiai

  • sausas žiaukčiojimas, nieko neišvemiant
  • šuo neramus
  • labai stiprus seilėjimasis
  • depresija
  • šokas
  • stiprus pilvo pūtimas
  • skausmas
  • sunkus kvėpavimas

Priežastys: veikla ar judėjimas po kietų ar skystų maisto produktų vartojimo. Nedelsiant vykite į veterinarijos kliniką.

PREVENCIJA: nešerkite šuns 2 valandas po energingos treniruotės. Neduokite šuniui daug vandens vienu metu. Geriau duoti nedaug, bet dažniau.

Apsinuodijimo požymiai

  • oro trūkumas
  • neįprastas elgesys
  • virškinimo sutrikimai
  • nereguliarus širdies ritmas, greitas arba silpnas
  • virpulys, drebėjimas
  • vėmimas
  • seilėjimasis, troškulys
  • bendras silpnumas, šuo krenta

Kuo skubiau vežkite pas veterinarijos specialistus. Laikykite šunį ramiai.

PREVENCIJA: nuolat palaikykite ryšį su šunimi, kai dirbate su juo arba vedate jį pavedžioti. Pasirūpinkite, kad jis nieko neėstų nuo žemės ar iš kur nors kitur. Jei šuo yra name arba kambaryje, pasirūpinkite, kad visi vaistai, valymo priemonės ir t.t. būtų išnešti arba užrakinti. Pasirūpinkite, kad jūsų šuo neėstų ir nelaižytų: glikolio (neužšąlančių priemonių), nuodingų augalų, šokolado ir kitų medžiagų, kurių šuo neturi ėsti.

Uždusimas

  • dusimas
  • šuo neramus, stipriai susijaudinęs

Priežastys: kvėpavimo takų užsikimšimas (esant svetimkūniui gerklėje, įgėlus kokiam nors vabzdžiui). Galima greita mirtis, todėl nedelsiant šunį transportuokite į veterinarijos kliniką.

Žaizdos ir kraujavimas

Priklauso nuo dydžio ir prarasto kraujo kiekio. Jei būtina, vykite į veterinarijos kliniką, kur žaizda bus susiūta ir suteiktas gydymas, saugantis nuo infekcijų. Jei tai maža žaizda, vis tiek nukirpkite plaukus aplink žaizdą. Norėdami išvengti infekcijos mažiausiai tris kartus per dieną išplaukite žaizdą vandenilio tirpalu. Naudokite sterilų tvarstį.

SVARBU! Prašome pasirūpinti, kad jūsų šuo visuomet būtų su antsnukiu, kai vykstate į veterinarijos kliniką. Tai labai svarbu, kadangi skausmą kenčiantis šuo gali tapti agresyvus. 

Vaistų skyrimas:

- laikykites veterinarijos gydytojo nurodymų.

- tabletes, piliules galite šuniui duoti įvyniotus į gardumyną, tačiau įsitikinkite ar šuo tikrai suėdė juos.

- skystus vaistus suduokite naudodami švirkštą be adatos supildami už lūpų kampučių.

Temperatūros matavimas:

Temperatūra matuojama, kai abejojama dėl šuns sveikatos būklės. Šuo turi būti su antsnukiu, pririštas trumpu pavadžiu. Po pilvu pakišamas kelias. Viena ranka laikoma uodega, o kita - kišamas termometras iki 37C laipsnių padalos. Laikomas 2-3 minutes. Panaudojus termometrą, jis dezinfekuojamas eteriu arba alkoholiu.

         KŪNO HIGIENA. VAKCINAVIMAS

Pasirūpinkite, kad šuo būtų laiku skiepijamas ir tinkamai gydomas nuo parazitų, kirminų, blusų, erkių.

Šunį privaloma skiepyti prevenciniais tikslais.

LIGA                                                                              VAKCINOS KODAS

Šunų maras                                                                          C

Hepatitas                                                                             H

Leptospirozė                                                                        L

Pasiutligė                                                                              R

Babeziozė                                                                             P

Piroplazmozė                                                                        P (papildoma)

Pirmos dvi injekcijos atliekamos su penkiolikos dienų intervalu bei pakartojamos kiekvienais metais.